Eadem sed aliter

2012 m. spalio 16 d., antradienis

Chaosas

Bėgti nuo praeities, pamiršti atrastą.


Skaitymas negali būti tikslas, tik priemonė. Vienas iš erdvės plėtimo būdų. Vogiam citatas ir džiaugiamės naujai atrastomis galimybėmis. Rodos, kuo toliau, tuo labiau mėgaujuosi savo keistu, kartais nieko nenuveikiančiu, bet be galo smagiu gyvenimėliu. Net baisu, koks jis laimingas. Jaučiuosi laiminga, net jei ryt nupjaus rankelę. Ir kad šiandien šokti eisiu. Ir nesvarbu, kad nelabai kas išeina, kad  nelabai aš ten naudinga, bet man patinka stebėti žmones, leisti jiems juoktis. Linksminti. 

Tekstai kuriami. Jie niekada nebus sukurti...

Ech, kaip aš myliu tą beprasmį filosofavimą. Primena milijoną kitų beprasmių dalykų. Ieškau žmonių, kurie taip pat tai mėgtų, todėl ir rašau kvailai keistą sakinį, tikiuosi, kadanors kasnors bus perskaityta. Pamatyta. Nusišypsota...

Pranešimą parašė Muzikoholikė ties 14:47 Komentarų nėra:
Siųsti el. paštu BlogThis!Bendrinti sistemoje XBendrinti sistemoje „Facebook“Bendrinti sistemoje „Pinterest“

2012 m. spalio 14 d., sekmadienis

momentai

 Even it's all black and white, it's all about colour.

Blogiausia, ką gali padaryti - pasiduoti rutinai. Susitaikyti, prisitaikyti, pritapti ir tapti laimingu. Bet laimingas gali būti ir būdamas ieškotojas. Stebuklų ar magijos...


http://www.redbullstratos.com/live/


 http://vimeo.com/49425975#

Kartais susimąstau, jei sugebėčiau prisiminti visą informaciją, išsaugotą milijonuose užrašų knygelių...

It's all about capturing moments.

Ir aš vertinu vertinu vertinu vertinu savo naująjį buvimą naujoje aplinkoje. Nors kartais ir užplaukia (debesėėėliai),
tačiau objektyvumas niekuomet nepasireiškia iš dalyvio pozicijos.. Bet aš bandau prisitapti savojoje galvelėje, atgaivinti kūrybines minteles ar bent keistą pasaulio suvokimą, ilgiuosi  kvailų žvilgsnių, todėl daužau butelius pubuose, rašau akiplėšiškai (nes taip rekomendavo), bandau įkvėpti kitus ir ieškau įkvėpimo šimtuose filmų, gyvenu mažiau galvodama apie smulkmenas ir stengdamasi atiduoti po dalelytę savęs (žiūrėti Tim Burton ,,9''). Koks keistas, geras ir palaiminantis jausmas užplūsta, kai genialius dalykus suvoki po šiek tiek laiko, kai tas genialumas ir tave truputuką palytėje, leisdamas užčiuopti tą aukštesniąją idėją ir sugebėti užrašyti ją žodelių pavidalyu. Mokausi. Mokausi užrašyti, nes kirba mažas ir stiprus tikėjimo grūdelis, kad kadanors pajėgsiu ir aš įkvėpti mažytę tikėjimo akimirką...

Dar daugiau keistenybių. Kai susimąstai apie žodžius. Paiimi vieną, pridedi prie kito ir kažkam tai gali sukelti euforiją, kažkam nusivylimą. Kodėl mes tokie nelaisvi dėl žodžių?


  • Vaizdai
  • Žemėlapiai
  • Vaizdo įrašai
  • Naujienos
  • Apsipirkimas
Daugiau

Paieškos parinktys

    • Ieškoti žiniatinklyje
    • Ieškoti puslapių tik lietuvių kalba
    • Išversti užsienio psl.
Daugiau įrankių


Paieškos rezultata




Pranešimą parašė Muzikoholikė ties 20:04 Komentarų nėra:
Siųsti el. paštu BlogThis!Bendrinti sistemoje XBendrinti sistemoje „Facebook“Bendrinti sistemoje „Pinterest“
Naujesni pranešimai Senesni pranešimai Pradinis puslapis
Užsisakykite: Komentarai (Atom)

Sekėjai

Tinklaraščio archyvas

  • ►  2013 (4)
    • ►  gegužės (2)
    • ►  sausio (2)
  • ▼  2012 (41)
    • ▼  spalio (2)
      • Chaosas
      • momentai
    • ►  rugpjūčio (4)
    • ►  liepos (8)
    • ►  birželio (2)
    • ►  gegužės (6)
    • ►  balandžio (2)
    • ►  kovo (3)
    • ►  vasario (3)
    • ►  sausio (11)

Apie mane

Mano nuotrauka
Muzikoholikė
Aš bent jau stengiuosi išsiaiškinti
Rodyti visą mano profilį
Tema „Paprastas“. Teikia „Blogger“.