Would you be mine?

Vėl skamba Casaluna, vėl skamba Charlio balsas, atgyja prisiminimai... iš kelionės.
Neseniai vėl grįžau. Iš kitokio pasaulio. JAV atkeliavo į Kauną... Vaikystė, muzika, kitokios patirtys..

Kas galėjo žinoti, kad bus taaaaip gerai? Perdėti paranojos priepuoliai, žmonių baimė, baimė būti gale xD... Ach ta pirmos eilės tradicija.

Buvo viena geriausių naktų mano gyvenime... ir tas jausmas, kai matai visąąąą pirmąąą eilęęę tuščiąąąą...

Ech. Nereikėjo laukti būsenos, nereikėjo galvoti, jie tiesiog sukūrė tobulą atmosferą ir suvienijo visus bendroms dainos. Nėra geresnio jausmo, nei visa salė, traukianti Dani California ar Can't stop...

Įsimylėjau!!!

Turbūt visi geri dalykai atkeliauja po truputį. Suvokimai. Eh. Aišku, paskatinimai padeda tobulėti greičiau.
- Jei negebi kęsti fizinio skausmo, galbūt turi psichologinių problemų?
*oh boy, if only you know...

Taigi tataigi. Juk norint būti žmogum nereikia būti tobulu? Maži dalykai ateina po truputį. Kaip ir suvokimai, kad savo silpnybių negaliu atskirti nuo dienų, kai augu.. Viskas gerai. Visiems pasitaiko blogų momentų. Bet viskas preina. Tik reikia daryti šiandien, dabar, mėgautis, o ne laukti rytojaus. Rašau dabar. Skaitysiu tuojaus. Mylėsiu kadanors. Mėgausiuos visados.....

Guitar got six shots

What about you, haaa?

Naktis įkvepia dienai

SAVAITĖ!!!        

Naujas atradimas...ir naujas klausimas. Ką galiu pasakyti menininkui?

Atsakingas spontaniškumas..
Ar gali taip būti?

The future is not what it used to be

Kvailystė visada trumpa ir nuoširdi, o protas išsisukinėja ir slapstosi..

                                                                                             
Gerumą išrado Visos teisės saugomos.


Žinios be praktikos ir socialinio gyvenimo patirties yra niekutis.
bažnyčia. 

Pamilti gyvenimą labiau negu jo prasmę?

Kids with guns

Kooookia teisybė čia. Pačiu laiku ir tinkamoj vietoj. Šalia krūvos elektroninių ir tikrų laiškų... Eh, toooks pasimetimas šiuo metu, taip norisi greičiau pabaigti visus darbus, atsipūsti, išvykti į sodą su Karamazovais ir milijonu litrų arbatos.. bet nenoriu paleist ir žmonių, kuriuos sutikau.

Šitą blogą turbūt reikėtų smarkiai atnaujinti, norint padaryti jį up-to-date.. Bet nėra laiko, nėra laiko mintis sudėti į smegenis... Gyvenkim. O visa kita įvyks savaime...

Mr. M.

Pavojingiausias dalykas draugystėje yra pripratimas.

Manyti, kad viskas yra taip, kaip ir turi būti.

P.S. Kai kurie gyvenimai - tai tik stiklinės su skyle dugne.

PART II *Don't forget to be doubtful

* Arrraaarrrr gali būti naudojamos nuotraukos iliustruot grožinei literatūrai?
Honest photos for fiction stories.

* Vaizdai galingesni už žodžius 80%........

* It's kinf of a funny story

K I S Specific
e  t  h  measurable
e     o  attractive
p     r   relevant
       t   timely

Let me tell you the story

http://www.myspace.com/casalunalegroupe

Tai štai kodėl taip lėtai viskas vyksta ten.

Neseniai grįžus į realybę mane pasitinka daugybė atradimų ir supratimų. Savaime suprantama, su jais atkeliauja ir nesusipratimai.  

Paaaavyzdžiui... pasivaikščiojimai 7 ryto. 

Ir nauji planai. Aplankyti šalis, išmokti kalbas.
Nežinau ar dar kada taip laukiau laiškų.

Bet šįsyk šiek tiek apie naujas patirtis. Naujus atradimus. Juk galima juk pasidalinti, nes vogtos istorijos jau spaudžia sąžinės plotelį.

 Ir daaaar, kai neseniai reikėjo muzikinio fono, supratau, kad čia išties nedaug dalykų. Dalinamės. 

*Ir dar įspūdingesnis būna vakaras, kai tyloje suskamba garsas...*

Pabandykim apžvelgti savo gyvenimo konspektus.

*minėjo tai ir mano mylimoji mokytoja, kalbėjo apie tai ir kitas idealas. Reikia suprasti, kad kažkur talento neužtenka. Reikia įdėti ir darbo. Logiški, racionalūs ir savaime supratami šie žodžiai atrodo ir be kitų žmonių pastebėjimų, bet kaip neretai būna, nusprendęs tapti kitu, nepastebi, kas dedasi aplink.

*Apie grįžimą į realybę. Iš kelionės ar mainų... Į kasdienybę. Čia vogsiu žodžius iš pokalbio su Juste. Beje, ar neatrodo keista, kad viską, ką pasiskolinu iš žmonių, vadinu vagyste? Gal čia ir yra mano bėda. Jei nesijaučiu verta tų istorijų ir pokalbių, bendravimo ir dėmesio, stengiuosi kuo greičiau jų atsisakyti ir tuomet viskas nutrūksta. Pabėga iš atmintis į pasąmonę, kurioje joks protelis neaiškina, jog štai šito žmogaus šalia savęs tai tikrai nenusipelniau. Taigi. Norint grįžti reikia suprasti, kad grįžti nebe toks, koks išvykai. Ir stengtis kovoti su neapykanta pasauliui, kuris tave sugrįžusią priima tokią pat, kokia išvykai. Pasaulis tuo metu irgi gyveno, nesirūpino, ką veikei būdamas su naujais žmonėmis, jam nerūpi ir ką išmokai ar supratai. Lieka nedaug padorių galimybių. 1) Prisitaikyti ir pamiršti viską, ką naujo sugebėjai suprasti (jei tik naudojaisi refleksijomis ir supratai...); 2) pasistengti Pasauliui paaiškinti, kad šiuo metu jau esi kitokia ir jam nelieka nieko kito, kaip tik taip pat bandyti patobulėti;
 O kadangi ,,Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu'' (H.Radauskas) tuomet lieka variantas nr. 3) keliauti dar daugiau, grįžti ir vėl išvykti, pamatyti, suprasti, sužinoti vis daugiau, kovoti prieš sugrįžimo maištą, kol galiausiai sugrįžėlis ir likusysis bus tokio paties amžiaus. Likęs jau nebebus jaunesnis, tačiau ar tai nebus kelionės pabaiga?......


*** Šįkart tiek x)